Savaime melisa Lietuvoje neauga, tačiau tai nereiklus daugiametis vaistinis augalas, auginamas soduose, daržuose ar ant palangės. Lengvai pats pasisėja. Renkama melisos žolė ar lapeliai, viršutinė augalo dalis pjaunama prieš pat žydėjimą saulėtą dieną. Tinkamai išdžiovinta melisa yra žalios spalvos, citrinų kvapo, vertingas savybes išsaugo metus.
Melisoje aptinkama iki 0,3 % eterinio aliejaus: citralio, citronelalio, linalolio, geraniolio. Melisoje yra 150 mg% vitamino C, karotino, apie 5 % rauginių medžiagų, flavonoidų, karčiųjų medžiagų, gleivių, organinių rūgščių.
Melisa pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu, miego kokybę gerinančiu poveikiu. Melisa gali padėti kraujagysles plečiančiu ir kraujospūdį mažinančiu, skydliaukės hormonų išsiskyrimą reguliuojančiu poveikiu. Melisų arbata skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, todėl naudinga gerti peršalus ir karščiuojant. Prausiantis melisų nuoviru, oda švelniai valosi, ji pagražėja, dėl antibakterinio poveikio sumažėja bėrimų. Rekomenduojama vartoti kaip priemonė menstruacijų ir menopauzės sukeltiems negalavimams švelninti. Gerina virškinamojo trakto veiklą, skatina tulžies, šlapimo išsiskyrimą, mažina pilvo pūtimą, slopina pykinimą. Naudinga melisų arbatą gerti sergantiems mažakraujyste, podagra, lėtiniu nuovargio sindromu, besiskundžiantiems užkietėjusiais viduriais. Melisų užpilas naikina blogą burnos kvapą.
Melisos lapus galima naudoti kaip prieskonį žuvies, grybų, mėsos patiekalams.
Melisų preparatų nerekomenduojama nėščiosioms ir žindyvėms, alergiškiems asmenims, žmonėms, vartojantiems vaistus dėl skydliaukės sutrikimų.