Šilinis viržis naudojamas įvairiems negalavimams gydyti. Vaistinė žaliava – viržių žolė ir žiedai. Žolė pjaunama vasaros gale, žiedai renkami žydėjimo pradžioje. Gerai išdžiovinti viržiai karstelėję ir salstelėję. Tinka vartoti dvejus metus.
Viržių cheminė sudėtis turtinga, juose aptinkami: arbutinas, metilarbutinas, kvercitrinas, kvercetinas, miricetinas, ericinas, saponinai, mineralinės medžiagos, erikolinas, citrinų rūgštis, raugai, dervos.
Tradiciškai, viržiai naudojami šlapimo takų ir inkstų ligoms gydyti. Viržiai pasižymi dezinfekuojamuoju, antiseptiniu, valomuoju, priešuždegiminiu poveikiu, skatina šlapimo susidarymą, mažina skysčių kartu ir druskų kiekį organizme. Rekomenduojami nutukimui, prostatitui, gastritui gydyti. Tinka skalauti gerklę ir burną, kai kamuoja angina, tonzilitas, stomatitas. Viržiai veikia atpalaiduojančiai, raminančiai ir migdančiai, pasitelkiami, gydant nemigą, padidėjusį nervinį dirglumą, aterosklerozę. Viržių arbata tinka peršalus, pakilus temperatūrai, ji palengvina atsikosėjimą. Viržių nuoviras naudojamas raminamosioms ir dezinfekuojamosioms vonioms, taip pat pasižymi plaukus stiprinančiomis savybėmis.
Viržių žiedai naudojami alkoholinių gėrimų gamyboje.
Šilinio viržio nepatartina vartoti esant lėtiniam vidurių užkietėjimui, padidėjus kraujo krešumui.