Raudono dobilo arbatos teigiamas poveikis labai įvairus. Vaistams renkami raudonųjų dobilų žiedai su vienu lapeliu, esančiu arčiausiai prie žiedo. Išdžiovinti tinkami naudoti vienus metus.
Augalams žydint, juose susikaupia 15% baltymų, 12,3-22% proteino,1,4-3,9% riebalų, 43,4-46,3% beazočių ekstraktyviųjų medžiagų, 7% pelenų, daug karoteno, vitamino C, glikozidų, alkaloidų, taninų, kumarino, flavonoidų, dervų, lipidų, eterinių ir riebiųjų aliejų, rauginių medžiagų ir kt. Raudonųjų dobilų žieduose yra daugiau kaip 125 veikliosios medžiagos: eterinių aliejų, fenolio junginių, antocianinų, glikozidų trifolino ir izotrifolino, priešgrybelinės medžiagos trifolizino, kumarininės ir salicilinės rūgščių, fitosterolų ir alkoloidų ir kt.. Šaknyse – vitaminų B, E, K.
Raudonųjų dobilų arbata tinka peršalimui, kosuliui gydyti. Tai viena iš geriausių gleivinę valančių vaistažolių. Raudonieji dobilai skatina tulžies išsiskyrimą, skatina medžiagų apykaitą, skatina šlapimo skyrimąsi, veikia raminamai. Dobilų žieduose esančios medžiagos valo bei stiprina organizmą, gerina kraujotaką, mažina cholesterolio kiekį, veikia kaip antioksidantas. Žieduose ir lapuose esantys flavonoidai pasižymi estrogeninėmis savybėmis, todėl vartojami menopauzės simptomams lengvinti ar esant skausmingoms mėnesinėms. Veikliosios medžiagos didina kalcio kaupimąsi kauluose ir palaiko kaulų tankį. Jis taip pat vartojamas sergant krūtų, kiaušidžių ir limfinės sistemos piktybiniais augliais. Raudonuose dobiluose esančios medžiagos gerina prostatos veiklą, palankiai veikia lyties organus. Raudonojo dobilo nuoviru patartina plauti grybelio pažeistas kūno vietas, skalauti pleiskanojančią galvą.
Raudonuosius dobilus reikėtų atsargiai vartoti kartu su kraujo krešėjimą reguliuojančiais preparatais.