Ypatingas vaistinis augalas gydantis 40 negalavimų. Taip nuo seno kalbama apie pelkinę vingiorykštę. Gydomąsias pelkinės vingiorykštės savybes lemia biologiškai aktyvios medžiagos– salicilo rūgštis (kitaip gamtinis aspirinas) ir dideli kiekis vitamino C. 1830 m iš šio augalo pirmą kartą buvo išskirti salicilatai – medžiagos, turinčios priešuždegiminį veikimą. Būtent pelkinė vingiorykštė yra susijusi su aspirino atsiradimu. Farmacinė kompanija „Bayer“ šių medžiagų pagrindu sukūrė aspiriną.
Vaistinė žaliava – pjaunamos 15-20 cm ilgio stiebų viršūnės su žiedais ir lapais augalui žydint. Džiovinamos pastogėje, džiovykloje iki 40 laipsnių temperatūroje.
Vingiorykštės žolėje yra 300mg proc. vitamino C, flavonoidų, glikozido spireino, rauginių medžiagų, organinių rūgščių (salicilo), vanilino, karotino, terpenų, eterinio aliejaus, kuriame yra salicilo aldehido, metilsalicilo esterio.
Pelkinė vingiorykštė pasižymi ypatingai stipriu antivirusiniu, antibakteriniu ir uždegimą slopinančiu bei priešdiabetiniu poveikiu. Skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, dezinfekuoja, stabdo kraujavimą. Nuo seno vartojama karščiuojant, sergant sloga, gripu, angina ar bronchitu, suaktyvėjus herpio virusui. Pelkinė vingiorykštė mažina temperatūrą, malšina sąnarių skausmą sergant reumatu ar artritu tuo pačiu ji visiškai neturi organizmui šalutinio poveikio, būdingo aspirinui. Pelkinė vingiorykštė pirmauja gydant infarktus, insultus, cholesterolio perteklių kraujyje. Ją rekomenduojama vartoti skrandžio ir virškinamojo trakto sutrikimams, žarnyno opaligei gydyti. Vaikų ligų praktikoje vartojama viduriavimui gydyti.
Svarbu nepamiršti, jog pelkinės vingiorykštės žiedų preparatai gali padidinti mažinančių kraujo krešėjimą vaistų veikimą. Vingiorykštės preparatų nevartoti, jei padidėjęs jautrumas salicilatams.