Stebuklinga galia pasižyminti „moterų žolelė“,- taip apie rasakilą kalbėjo nuo seno. Renkama visa antžeminė dalis, augalui žydint, žydi nuo gegužės iki spalio.
Antžeminėje dalyje yra 7,5-9,35% rauginių ir karčiųjų medžiagų, 2,2 -2,5% flavonoidų, glikozidų, lipidų, steroidų, fenolkarboksirūgščių, daug vitamino C, (iki 210 mg %), angliavandenių, redukuotų cukrų, pelaginės rūgšties, lignino. Lapuose yra kumarinų, leukoantocianidų, šakniastiebiuose ir šaknyse – nuo 7,2 iki 11,3% taninų, dervų. Žiedynuose yra flavonoidų, leukocianidino.
Tai moterų žolė, tinka vartoti, esant gimdos nusileidimui, mažojo dubens raumenų atrofijai. Šis augalas gelbsti, menstruacijų ir menopauzės sukeltiems negalavimams švelninti, esant cistoms, fibrozei ir endometriozei, sergant makšties infekcijomis. Nuo seno rasakilų arbata buvo gydomas nevaisingumas. Rasakila pasižymi raminamuoju, miega gerinančiu, mažakraujystę gydančiu, raumenis ir sąnarius stiprinančiu poveikiu. Ji mažina cholesterolį ir cukraus kiekį kraujyje, valo kraujagysles, vartojama kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti, širdies veiklą gerinanti, atsikosijimą lengvinanti priemonė. Rasakilos arbata švelniai valo organizmą nuo šlakų, skatina medžiagų apykaitą, teigiamai veikia skrandžio ir žarnyno veiklą, padeda numesti svorio. Reguliariai vartojant rasakilų arbatą, pagražėja oda, tampa elastingesnė, jaunatviškesnė. Rasakilu arbata plaunama veido oda tarsi atsinaujina.
Rasakila veikia sutraukiamai, tinka skalauti burną po danties pašalinimo, žaizda užsitraukia per dieną, gydo šlapimo nelaikymą, viduriavimą. Gausiai geriama rasakilų arbata padeda iš inkstų pašalinti akmenukus.
Jaunų rasakilų lapai ir ugliai naudojami salotoms, sriuboms, gardinami mėsos ir žuvies patiekalai.